Kai jaunieji išsirenka pokylio vietą savo šventei ir išsiuntinėja kvietimus svečiams, paprastai lengviau atsikvėpia – esminis darbas jau padarytas. Tačiau atėjus laikui sudėlioti svečių sėdėjimo planą, dažnai porai tai pasirodo vienas sudėtingiausių šventės organizavimo darbų.

Taip yra todėl, kad svečių sodinimas turi daug variantų, o dar prieš pradedant galvoti kas greta ko turėtų sėdėti, reikia nuspręsti kokiu principu apskritai bus išdėstyti stalai: visi sėdės prie vieno didelio stalo ar grupelėmis prie atskirų stalelių. Nors vestuvių etiketas ir nekelia reikalavimų stalų išdėstymui, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: patalpą, svečių skaičių, patogumą, matomumą ir pan.

Patalpos dydis

Patalpos dydis turi labai didelę reikšmę stalų išdėstymui, nes vestuvėse šventės vieta yra skirta ne tik paskanauti vakariene, bet ir šokiams, garso aparatūrai, saldžiam stalui, galbūt dovanų kampeliui ir kitoms reikmėms. Taigi, jeigu visą erdvę užims stalai, teks visą laiką prie jų sėdėti, nes vietos kitokiai veiklai paprasčiausiai nebus. Jeigu pasirinkote tradicinę šventės vietą – restoraną, dvarą, sodybą, paprašykite, kad vietos šeimininkai pasidalytų savo patirtimi, kaip geriausia išdėstyti stalus jų erdvėse, paprašykite parodyti nuotraukų su skirtingais variantais. Patalpoje turi ne tik likti laisvos erdvės šokiams ar žaidimams, taip pat svarbu, kad padavėjai galėtų patogiai aptarnauti kiekvieną svečią, o prireikus nuo stalo pakilti vienam ar kitam žmogui, jis galėtų tai padaryti netrukdydamas kitiems.

Kiek stalų?

Dažniausiai vienas stalas pasirenkamas, kai yra mažesnis skaičius svečių. Tai natūralu – 20 svečių sodinti prie 2 ar 4 stalų neatrodo taip patrauklu, kaip prie vieno bendro stalo. Kad ir kaip Jums patiktų atskirų staliukų idėja, nepamirškite, kad prie jų svečiai turėtų sėdėti nemažomis grupelėmis. Jei prie vieno stalo sėdės keturi ar penki žmonės, tikėtina, kad jie jausis lyg atėję į kavinę papietauti, o ne atšvęsti vestuvių. Kai svečių itin daug geriau rinktis atskirus stalus, nes vieną stalą greičiausiai tektų išrangyti patalpoje lyg gyvatę ar labirintą, o padavėjams būtų sudėtinga visus laiku ir tinkamai aptarnauti.

Sėdėjimo plano taisyklė

Dažnai jaunieji klausia, ar tikrai egzistuoja taisyklė, kad esminė sėdėjimo plano taisyklė yra ta, kad kiekvienas svečias, kur besėdėtų, turi matyti jaunuosius. Atsakymas: ir taip, ir ne. Jaunieji tikrai turi pasirūpinti, kad nebūtų nei vieno svečio, kuris negalėtų matyti jaunųjų nepakilęs iš savo vietos, tačiau tai nereiškia, kad jaunuosius turi matyti visą laiką, galbūt kažkam  reikės pasisukti, gal šiek tiek atsitraukti kėdę – tai visiškai normalu. Nėra tokio sėdėjimo plano, kuriame 50, 70 ar 100 žmonių vos pakėlę akis matytų jaunuosius. Net jei tai tradicinis, vienas, ilgas stalas, tie, kurie sėdi vienoje linijoje su jaunaisiais, jų nemato. Ši taisyklė labiau nukreipta į tai, kad reikėtų vengti svečius sodinti nugara į jaunuosius, arba už kolonų, kampų ar kitų patalpoje esančių trukdžių, kurie visiškai neleistų svečiui pamatyti jaunųjų nepakilus nuo stalo.

Kur ką sodinti?

Kai stalų forma pasirinkta, belieka paskirstyti, kas kur sėdės. Kad būtų lengviau, patartina nusipiešti ant lapo stalą ar stalus, svečius suskirstyti kategorijomis (pavyzdžiui: jaunojo giminės, jaunosios giminės, bendri draugai ir t. t.) ir kiekvienai kategorijai priskyrus kažkokią spalvą, susiklijuoti tos spalvos lapelius su svečių vardais. Geriausiai tam tinka paprasti lipnūs lapeliai, nes juos galėsite perklijuoti, sudėlioti iš naujo, kol rasite geriausią variantą. Visiškai nebūtina prie vieno stalo sodinti tik labai gerai pažįstamus, vienai svečių kategorijai priklausančius žmones, svarbu tik pagalvoti ar sėdintieji šalia nejaučia vieni kitiems antipatijos ir ar turi bendrų interesų. Taigi pagrindinė svečių sodinimo taisyklė – visiems turi būti patogu, o visa kita – pasirinkimo reikalas.

Parengė – wed.lt

1 Komentaras

Parašykite komentarą